DARBUOTOJO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA ELEKTROMONTERIUI DIRBANČIAM IKI 1000 V ĮTAMPOS ELEKTROS ĮRENGINIUOSE

1. BENDROJI DALIS.

1.1. Elektromonteriu veikiančiuose elektros įrenginiuose iki 1000 V įtampos, savarankiškai dirbti gali asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, pasitikrinęs sveikatą ir leidus medicininei komisijai, periodiškai sveikatą tikrinant kartą į metus, išklausius įvadinį instruktavimą pagal įvadinio instruktavimo programą ir instruktuotam darbo vietoje, turint VK elektrosaugos kategoriją ir kvalifikacinį pažymėjimą, bei nustatyta tvarka įforminus leidimą savarankiškai dirbti, suteikiantį teisę aptarnauti konkrečius, įmonėje veikiančius elektros įrenginius. Elektromonteriui pirminis instruktavimas darbo vietoje vykdomas atvykus į darbo vietą betarpiškai po įvadinio instruktavimo sudarius darbo sutartį. Elektromonteris papildomai instruktuojamas: pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai; patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kt.); darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras; pareikalavus darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka atliekamam darbui; darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui nusprendus, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Elektromonteris periodiškai instruktuojamas kartą per metus. Tikslinis instruktavimas vykdomas darbo vietoje prieš atliekant darbus pagal paskyras-leidimus, rašytinius nurodymus, pavedimus, taip pat vykdant užduotį atlikti vienkartinius darbus nesusijusius su pagrindinu darbu, arba ne pagal savo profesiją. Elektromonteris privalo laikytis darbo tvarkos taisyklių, saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti šios instrukcijos reikalavimus. Elektromonteris privalo laikytis mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių, nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir pranešti apie tai padalinio vadovui. Elektromonteris yra elektrotechnikos darbuotojas, darbams pagal nurodymus jis skiriamas brigados nariu, kai turi atitinkamą teorinį parengimą ir praktinius įgūdžius. Jis turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles, instrukcijas, technologines kortas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Elektromonteriui asmens atsakingo už elektros ūkį potvarkiu gali būti suteikta teisė eiti darbų vykdytojo pareigas, vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose.

1.2. Elektromonteriui nustatomas darbo ir poilsio režimas: savaitėje penkios darbo dienos, darbo trukmė: darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Draudžiama dirbti dvi pamainas iš eilės. Pertraukos: 45 min. pietų pertrauka, praėjus pusei darbo dienos laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Nedirbama šeštadieniais ir sekmadieniais, švenčių dienomis. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Suteikiamos kasmetinės apmokamos atostogos pagal galiojančius įstatymus ir kolektyvinius susitarimus.

1.3. Apie darbo ir darbuotojų saugos priemonių gedimus elektromonteris privalo pranešti darbų vadovui, darbuotojų atstovui arba padalinio vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdaviui. Ta pačia tvarka pranešti apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, ūmų profesinį susirgimą ir išlaikyti nelaimingo atsitikimo vietą nepaliestą, jei tai negresia jo arba aplinkinių sveikatai ir gyvybei, esant pavojui daromi būtini pakeitimai, įforminant aktu. Suteikti nukentėjusiam pirmąją pagalbą, iškviesti medicininę pagalbą bendruoju pagalbos tel. 112 arba nuvesti į medicinos punktą. Pastebėjus gaisrą, nedelsiant pranešti ugniagesiams tel. 112, iškviesti į gaisravietę vadovaujančius darbuotojus. Imtis priemonių ugnies židinio likvidavimui esamomis priešgaisrinės apsaugos priemonėmis. Elektromonteris turi žinoti pirmines gaisro gesinimo priemones, jų veikimo principus, panaudojimo galimybes, savo veiksmus kilus gaisrui.

Apie lėtinį profesinį susirgimą pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui sužinojus apie tai gydymo įstaigoje.

1.4. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei yra pavojus darbuotojų saugai, sveikatai, gyvybei, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti jis nėra apmokytas, kuriems nesudaryta darbo sutartis, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės  ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Darbuotojas nutraukia darbą ir nedelsdamas praneša raštu darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis. Už laiką, kuri darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nepagrįstas atsisakymas dirbti yra darbo drausmės pažeidimas ir už nedirbtą laiką nemokama. Darbuotojų saugos darbe klausimais kreiptis į darbuotojų profesinę sąjungą

1.5. Darbuotojas privalo dėvėti švaria technologinę aprangą, kuriuos darbdavys turi skirti. Jie keičiami kas metus. Jeigu spec. rūbai sutepami nepraėjus savaitei, keičiami baigus darbą. Draudžiama dirbti  esant kenksmingiems veiksniams darbo aplinkoje, kai jie viršija šios instrukcijos 2 skyriuje nurodytus norminius dydžius. Taip pat esant veiksniams, kurie nenurodyti 2 skyriuje, t.y. pasikeitus darbo sąlygoms darbuotojas turi būti papildomai instruktuotas, aprūpintas nuo tų veiksnių apsaugančiomis priemonėmis. Darbo vietoje naudoti tik technologinę aprangą. Nesinaudoti pašalinėmis priemonėmis, nelaikyti pašalinių daiktų, nerūkyti, nevalgyti, neišeiti su technologine apranga už švarių pramoninių plotų ribų. Technologinę aprangą laikyti tam skirtoje vietoje.

1.6. Elektromonteriui, dirbančiam iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose pažeidus šios instrukcijos reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė: administracinė (nuo dvidešimties iki vieno šimto litų bauda, nuobaudą skiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai), baudžiamoji (dėl neatsargumo sunkiai sužalojęs ar susargdinęs, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų; nesuteikęs pagalbos nukentėjusiam nelaimingo atsitikimo metu asmeniui, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, šias bausmes skiria teismas), civiline (sunaikinęs turtą dėl neatsargumo, atsako savo turtu, šalių susitarimu ar teismo sprendimu), drausmine (pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo, skiria darbdavys) tvarka. Kilę ginčai dėl šių Taisyklių reikalavimų vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis kompetentingų nepriklausomų ekspertų išvadomis.

2. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO.

2.1. Rizikos veiksniai.

Kenksmingi veiksniai:

2.1.1. Triukšmas. Leistinas dydis 85 dBA. Padidintas triukšmas sukelia klausos susilpnėjimą, klausos nervo uždegimą, vargina nervų sistemą ir sumažėjus darbuotojo dėmesingumui gali įvykti nelaimė. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti lėtines nervų sistemos ligas. Trumpalaikis stiprus, virš 120 dB triukšmas gali sukelti  u, o virš 130 dB – mirtį. Apsaugai nuo triukšmo poveikio elektromonteriui duodamos asmeninės apsauginės priemonės – antifonai, kuriuos jis privalo naudoti darbo zonose pažymėtose ženklu: „Kenksmingas tiukšmo lygis“.

2.1.2. Gamybinės dulkės. Leistina norma 6 mg/m³. Gamtines dujos. Leistina angliavandenilių norma iki 300 mg/m³. Viršijus normines koncentracijas žmogus pradeda trokšti. Žalingai veikia kvėpavimo organus. Gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų subatrofinius pakitimus, nosies pertvaros iškrypimą, trukdanti kvėpuoti per nosį, lėtines bronchų ir plaučių ligas, lėtines priekinių akių dalies ligas, alergines ligas. Elektromonteriui dirbti patalpose, kuriose viršijamos kenksmingų medžiagų koncentracijos draužiama, išskyrus tuos atvejus, kai jam duodamos asmeninės kvėpavimo takų apsaugos priemonės: respiratorius, dujokaukė tam, kad atliktų trumpalaikes, iki 1 valandos trukmės, užduotis.

Pavojingi veiksniai :

2.1.3. Elektros įtampa elektros įrenginiuose esant trifaziam keturlaidžiam tinklui su įžeminta neutrale kintamoji 398/230 V. Kintamos įtampos pavojingas lygis virš 50 V, nuolatinės įtampos pavojingas lygis virš 70 V.

2.1.4. Kintamoji įtampa 398/230 V daugiau nei 50 V ir pavojinga tuo, kad prisilietus prie tokios įtampos srovinių dalių ir kontaktuojant su įžemintomis laidžiomis dalimis, per kūną gali tekėti elektros srovė, kuri per 2¸3 sek. paralyžiuoja kūną ir sutrikdo fiziologinius procesus. Dėl tokio elektros smūgio žmogus gali patirti skausmą, šoką, netekti sąmonės ir žūti. Tiek pat gali būti pavojingi laidūs įrenginių korpusai, jei pažeidus jų izoliaciją, fazinė įtampa į juos patenka. Šiuo atveju prisilietusį prie laidaus korpuso žmogų nuo elektros smūgio apsaugo apsauginis laidžių korpuso dalių įnulinimas.

2.1.5. Judančios įrenginių dalys, sudaro galimybę įtraukti rūbus ir traumuoti darbuotoją, mechaniškai sužaloti rankas, odą, minkštuosius audinius, kraujagysles, kaulus. Tokie sužalojimai galimi ir krentant iš pavojingo aukščio.

2.1.6. Karšti paviršiai (temperatūra virš 45⁰C) ir atvira ugnis gali nudeginti rankas.

Kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės:

2.2. izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos buvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai fazavimui;

2.2.2. griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis: replės EN LST XXXXX;

2.2.3. guminės dielektrinės pirštinės, botai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantys pastovai;

2.2.6. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros ženklai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai;

2.2.7. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės, respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai.

Apsauginių priemonių išdavimo ir naudojimo tvarka:

2.3. Visos apsaugos priemonės turi atitikti galiojančius standartus.

2.3.1. Draudžiama papildomomis priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis.

2.3.2. Apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą.

2.3.3. Leidžiama naudotis tomis apsaugos priemonėmis, kurios darbų saugos norminių aktų nustatyta tvarka yra išbandytos ir patikrintos.

2.3.4. Elektromonteris, prieš naudodamasis apsaugos priemone, turi įsitikinti, kad ji yra išbandyta, ir patikrinti, ar jos paskirtis atitinka naudojimosi sąlygas.

2.3.5. Apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojų nurodytą paskirtį. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama.

2.3.6. Draudžiama darbo metu liesti apsaugos priemonių izoliuojančią dalį virš ribojamojo žiedo ar atramos.

2.3.7. Pažeidus izoliuojančios apsaugos priemonės izoliacinę dangą arba esant kitiems netvarkingumams, dirbti su ja draudžiama.

2.3.8. Apsaugos priemonės išduodamos ūkio bare pasirašytinai į asmens kortelę;

2.3.9. Susidėvėjusios apsaugos priemonės keičiamos į naujas nustatytu periodiškumu;

2.3.10. Draudžiama dirbti su netvarkingomis apsaugos priemonėmis: pažeista izoliuojančių priemonių darbinių dalių izoliacija, pasibaigęs jų bandymo terminas, arba jis neįskaitomas bandymo žymoje, taip pat suplyšę darbo rūbai, pirštinės.

Organizacinės priemonės:

2.4. Veikiančiuose elektros įrenginiuose, elektromonteriui leidžiama  dirbti:

-   techninės priežiūros tvarka, kai vykdomi darbai, kurie įeina į darbuotojo pareigas ir nurodyti šioje instrukcijoje.

-    pagal rašytinį pavedimą – duodama užduotis būtinoms saugos priemonėms užtikrinti vienai darbo vietai ir ne ilgiau kaip vienai darbo dienai, vykdant darbus pagal nurodytas apimtis. Pavedimas įforminamas nustatytos formos Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale

-   pagal rašytinį nurodymą – duodama rašytinė užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti vykdant nurodytos apimties darbus. Nurodymas įforminamas dviem egzemplioriais nustatytos formos blanke, o perduodant ryšių priemonėmis – trimis egzemplioriais, kurių vieną užpildo nurodymą išduodantis asmuo, o du egzempliorius – jį priimantis ryšių priemonėmis.

3. ELEKTROMONTERIO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ.

ORGANIZACINĖS IR TECHNINĖS PRIEMONĖS.

Organizacinės priemonės

3.1. Gaudamas užduotį darbui iš tiesioginio vadovo elektromonteris informuojamas ir privalo išsiaiškinti darbų kategoriją, organizacines ir technines priemones, kurias jis privalo vykdyti. Visais atvejais:

3.1.1. Darbą pradėti apsirengus darbo drabužiais, parengus darbo ir apsaugines priemones, pagal technologinę kortą reikalingas užduoties vykdymui.

3.1.2. Patikrinti įrankių, prietaisų, įrengimų, su kuriais numatoma dirbti, tvarkingumą.

3.1.3. Vizualiai įsitikinti ar prietaisai, įrenginiai patikimai įžeminti, ar turi apsaugas įrengimų besisukančios dalys.

3.1.4. Įvertinti darbo vietos apšviestumą.

3.1.5. Patikrinti ar yra gesintuvai ir kitos reikiamos priešgaisrinės saugos priemonės.

3.2. Darbus techninės priežiūros tvarka veikiančiuose elektros įrenginiuose elektromonteris gali atlikti vienas, kaip PK darbuotojas, jeigu nereikia pasikelti aukščiau kaip 1,3 m. Prieš atliekant ir baigus šiuos darbus, reikia informuoti elektros ūkyje budintįjį operatyvinio personalo darbuotoją (toliau – budintįjį) ar asmenį atsakingą už elektros ūkį. Apie darbų pradžią ir pabaigą elektros įrenginiuose budintysis įrašo į operatyvinį žurnalą, jeigu šie įrenginiai yra jo žinioje. Elektros įrenginių raktų išdavimas bei grąžinimas turi būti įforminamas raktų išdavimo žurnale pasirašant.

Vykdant darbus techninės priežiūros tvarka gavus darbų vadovo užduotį elektromonteriui leidžiama atlikti šiuos darbus:

3.2.1. esant įjungtai įtampai:

-        elektros įrenginių teritorijos tvarkymas ir valymas, važiavimas automobiliais, krovinių transportavimas, jų iškrovimas ir pakrovimas naudojant mechanizmus ir kranus, uždarų paskirstymo įrenginių koridorių ir tarnybinių patalpų bei valdymo pultų, matavimų ir kitos aparatūros valymas, elektros įrenginių apžiūra;

-        matavimai srovės matavimo replėmis iki 1000 V;

-        užrašų atnaujinimas ant elektros įrenginių gaubtų, kompiuterinių tinklų ir kompiuterinės technikos priežiūra ir remontas, saugiklių keitimas;

3.2.2. atjungus įtampą elektros įrenginiuose iki 1000 V įtampos, turinčiuose paprastą schemą (radialiniai tinklai su vienpusiu maitinimu), būtent:

3.2.3. apšvietimo tinklų eksploatavimas bei elektros lempų keitimas teritorijoje, administracinėse, buitinėse, gamybinėse ir gyvenamosiose patalpose;

3.2.4. apšvietimo aparatūros, magnetinių paleidiklių, paleidimo mygtukų, automatų, kirtiklių, reostatų, kontaktorių, analogiškos paleidimo išjungimo bei komutacinės aparatūros remontas, elektros lempų keitimas;

3.2.5. atskirai pastatytų elektros imtuvų remontas, saugiklių keitimas;

3.2.6. matavimai megaommetru elektros įrenginiuose iki 1000 V;

3.2.7. kabelių atjungimas ir prijungimas skirstymo spintose ir prie variklių ar kitų imtuvų;

3.3. Pagal rašytinius pavedimus ir nurodymus elektromonteris gauna užduotį dirbti brigadoje, kuriai vadovauja darbų vadovo paskirtas darbų vykdytojas.

3.3.1. Pagal nurodymą turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, t.y. ne žemesnės kaip VK kvalifikacijos darbų vykdytojas ir PK kvalifikacijos brigados narys.

3.3.2. Elektromonteris su darbų vykdytoju vyksta į paruoštą darbo vietą (kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą  gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą) išklauso tikslinį instruktavimą darbo vietoje, pasirašo nurodymų ir pavedimų registravimo  žurnalo arba nurodymo skiltyje „Instruktuojamojo parašas“, pasirašo ir darbų vykdytojas ar prižiūrintysis, instruktavęs jį prieš darbo pradžią darbo vietoje. Instruktuojamas elektromonteris privalo pilnai suvokti pavojų dėl galimo prisilietimo ar priartėjimo prie turinčių įtampą srovinių dalių ir žinoti priemones pavojui išvengti.

3.3.4. Elektromonteris turintis teisę būti darbų vykdytoju, užduotį - rašytinį pavedimą ar nurodymą gauna iš darbų vadovo ir darbui pagal rašytinį pavedimą darbų vadovo instruktuojamas įforminant nurodymų ir pavedimų registravimo žurnale.

Techninės priemonės

3.4. Dirbančiųjų saugai užtikrinti techninės priemonės parenkamos ir numatomos atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose, kategorijas ir į įrenginio įtampos dydį:

-        pirma kategorija: darbai vykdomi ant arba arti įtampą turinčių dalių;

-        antra kategorija: darbai vykdomi atjungus įtampą;

-        trečia kategorija: darbai vykdomi elektros įrenginių apsauginėse zonose neatjungus įtampos toli nuo įtampą turinčių dalių.

3.5. Pirmos kategorijos darbai, kai dirbant rankomis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 0,4 m atstumu.

3.5.1. Prieš vykdant darbus ant įtampą turinčių dalių turi būti įvykdytos šios techninės priemonės:

-        jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės, šios dalys uždengiamos apsauginiais aptvarais;

-        darbo vietos ribose paliekamos neatjungtomis tik tos įtampą turinčios dalys, ant kurių bus dirbama. Darbo vieta aptveriama ir paženklinama;

-        šios dalys dirbančiojo atžvilgiu turi būti išdėstytos tik priešais dirbantįjį arba, išimtiniais atvejais, iš priekio ir iš vieno šono;

-        visų gretimų elektros įrenginių elektros srovei laidūs korpusai turi būti atitverti izoliaciniais skydais arba širmomis;

-        dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nesiliesti prie įžemintų konstrukcijų;

-        dirbant naudojami tik nustatyta tvarka išbandyti darbams skirti įrankiai su izoliuotomis rankenomis.

3.6. Antros kategorijos darbai, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 0,4 m atstumu.

3.6.1. Prieš  vykdant darbus atjungus įtampą, turi būti įvykdytos šios techninės priemonės:

-         įtampos šaltinio išjungimas;

-         įrenginio atjungimas;

-         imtis priemonių savaiminiam arba klaidingam komutacinių aparatų įsijungimui išvengti;

-         ženklų, draudžiančių įjungti įtampą, iškabinimas;

-         įtampos nebuvimo patikrinimas;

-         įžeminimas;

-         darbo vietos paruošimas.

3.7. Draudžiantis įjungti įtampą ženklas „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“ kabinamas ant elektros aparatų, kuriais įtampa išjungta ar atjungta, pavarų rankenų arba elektros aparatų valdymo elementų.

3.8. Įtampa patikrinama specialiai tam skirtais išbandytais ir patikrintais įtampos indikatoriais. Išbandytas indikatorius yra toks indikatorius, kuris išbandytas specialiose, turinčiose teisę atlikti apsauginių prietaisų bandymus laboratorijose ir nepasibaigęs šios laboratorijos nustatytas naudojimosi juo galiojimo terminas. Patikrintu suprantamas toks indikatorius, kurio veikimas buvo patikrintas prieš tikrinant juo įtampą atjungtame įrenginyje.

3.9. Naudojantis įtampos indikatoriumi būtina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos priemones.

3.10. Kitomis priemonėmis ir būdais tikrinti įtampą atjungtuose elektros įrenginiuose galima vadovaujantis įrenginio gamyklos-gamintojos nurodymais.

3.11. Atjungtos elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos patikrintais įžemikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais. Atjungto įrenginio įžeminimu suprantamas atjungtų fazių srovinių dalių sujungimas tarpusavyje ir su „žeme“. Patikrintu įžemikliu suprantamas toks įžemiklis, kuriam keliami reikalavimai prieš jo panaudojimą vizualiai buvo patikrinti ir šiuo patikrinimu nustatyta, kad jis atitinka tuos reikalavimus.

3.12. Įžeminama šia tvarka: pirmiau kilnojamojo įžemiklio antgalis prijungiamas prie „žemės“, o po to kitas jo galas (galai), prieš tai patikrinus įtampos nebuvimą, prijungiamas prie įžeminamo įrenginio srovinių dalių. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose įžeminama stacionariais įžeminimo peiliais, tai tikrinti įtampos nebuvimo nebūtina. Prijungimu prie „žemės“ suprantamas kilnojamojo įžemiklio vieno galo prijungimas prie elektros įrenginių įžeminimui skirtų vietų.

3.13. Ženklas „ĮŽEMINTA“ kabinamas elektros įrenginiuose ant komutacinių aparatų rankenų arba jų valdymo elementų, kuriuos per klaidą įjungus gali būti įjungta įtampa į įžemintą schemos ruožą. Kitomis priemonėmis ir būdais įžeminti atjungtus elektros įrenginius draudžiama.

3.14. Darbo vietos paruošimu suprantamas toks darbo aplinkos, kurioje dirbs dirbantieji ir nebus leista patekti su atliekamu darbu nesusijusiems pašaliniams asmenims, paruošimas, kad priartėjimo atstumai iki įtampą turinčių dalių nebūtų mažesni negu 0,4 m atstumu, o pašaliniai asmenys būtų įspėti, kad darbo aplinkoje egzistuoja elektros įtampos pavojingas veiksnys.

3.14.1. Darbo vietai paruošti taikomos šios priemonės:

-         darbo vietų aptvėrimas;

-         darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais „STOK! ĮTAMPA“;

-         atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, užtikrinimas;

-         dirbant iki 1000 V įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš visų darbo vietos pusių, iš kur gali būti paduota įtampa, uždėti intarpus arba širmas;

-         darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais ženklais.

3.15. Trečios kategorijos darbai, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 0,4 m atstumu, vykdant šios kategorijos darbus nereikalingas įtampos išjungimas ir dirbantieji nedirba ant įrenginių srovinių dalių.

3.15.1. Prieš  vykdant darbus kai nereikalingas įtampos išjungimas ir dirbantieji nedirba ant įrenginių srovinių dalių, turi būti panaudotos šios techninės priemonės:

-         izoliuojančius skydus;

-         izoliuojančias širmas.

4. ELEKTROMONTERIO VEIKSMAI DARBO METU.

4.1. Dirbant darbus pagal pavedimus ir nurodymus elektromonteris privalo vykdyti darbų vykdytojo užduotis. Darbo metu elektromonteris privalo pilnai suvokti pavojų dėl galimo prisilietimo ar priartėjimo prie turinčių įtampą srovinių dalių ir vykdyti priemones pavojui išvengti. Jis turi kontroliuoti savo kūno ir naudojamų įrankių bei medžiagų padėtį, kad išvengti prisilietimo ar priartėjimo prie turinčių įtampą srovinių dalių.

4.2. Darbų vadovo ir darbų vykdytojo nurodymai yra privalomi, jei neprieštarauja elektrosaugos taisyklių nuostatoms. Elektromonteris, pastebėjęs šios instrukcijos ar kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, privalo informuoti darbų vykdytoją.

4.3. Negalėdamas užtikrinti šios instrukcijos reikalavimų darbo vietoje, sugedus darbo įrenginiams, įrankiams, prietaisams, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją.

4.4. Atliekant matavimus naudojamos matavimo lazdos, matavimo replės ir tam skirti prietaisai.

4.5. Naudojamų darbo priemonių ir įrankių darbinės dalies matmenys negali būti didesni už atstumą tarp skirtingų fazių srovinių dalių.

4.6. Darbo metu neprisiliesti prie greta esančių įtampą turinčių dalių.

4.7.Aptarnaujant, taip pat remontuojant elektros įrenginius aukštyje, draudžiama naudoti metalines kopėčias.

4.8. Pavojinguose ir labai pavojinguose patalpose bei lauke leidžiama naudotis ne aukštesnė kaip 42 V kilnojamais šviestuvais. Kilnojamųjų šviestuvų iki 42 V įtampos įjungimo šakutės turi netikti įjungimui į aukštesnės įtampos tinklą.

4.9. Elektromonteriui draudžiama patikėti ar užleisti darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu.

4.10. Jeigu elektromonteris nors ir trumpam palieka darbo vietą, grįžęs privalo apie tai informuoti darbų vykdytoją bei patikrinti ar nebuvo pažeistos apsaugos priemonės.

4.11.  Dirbant iki 1000 V automatikos, valdymo, ir elektros matavimų grandinėse, administracinių, buitinių, gamybinių, gyvenamųjų patalpų, ūkinių pastatų bei sandėlių vidaus elektros įrenginiuose, kur nėra galimybės įžeminti ar tai atlikti pavojinga, leidžiama dirbti neįžeminus, o tik įvykdžius šias priemones:

–        atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Kai komutacinis aparatas neturi matomo nutraukimo, tai nuo komutacinio aparato atjungti remontuojamą elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas) ir juos izoliuoti;

–        būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias klaidingai įjungti įtampą į darbo vietą (užrakinti komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;

–        darbo vietoje patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių.

4.12. Kai dirbama elektros įrenginiuose iki 1000 V, kuriuose neišjungta įtampa yra aukštesnė kaip kintama 50 V ir nuolatinė 75 V, būtina:

–        aptverti kitas, arti darbo vietos turinčias įtampą srovines dalis, prie kurių galima atsitiktinai prisiliesti;

–        dirbti apsiavus dielektriniais kaliošais arba stovint ant izoliuoto stovo ar dielektrinio kilimėlio. Jeigu darbo metu reikia dirbti spintose, tai dielektriniu kilimėliu reikia atsitverti nuo įžemintų dalių;

–         naudoti įrankius su izoliuotomis rankenomis (atsuktuvo turi būti izoliuotas ir strypas), jeigu tokių įrankių nėra, reikia mūvėti dielektrines pirštines;

–        nedirbti metalo pjūkleliais, dildėmis, metaliniais matuokliais ir pan.

4.13. Dirbant elektros matavimo prietaisų, srovės ir įtampos matavimo transformatorių antrinės apvijos turi būti nuolatos įžemintos.

4.14. Esant būtinumui nutraukti matavimo prietaisų ar relių srovės grandinę, būtina prieš tai užtrumpinti srovės transformatorių antrinę grandinę, tai turi būti atliekama įrankiais izoliuotomis rankenomis.

4.15. Draudžiama vykdyti darbus, kurių metu galima nutraukti srovės grandinę tarp srovės transformatoriaus ir jo antrinių apvijų užtrumpinimo vietos.

4.16. Draudžiama srovės transformatorių pirminių grandinių šynas naudoti kitiems tikslams (pvz., suvirinimui).

4.17. Tikrinant elektros matavimų, signalizacijos, valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandines, leidžiama vienam PK brigados nariui būti elektros įrenginiuose, kur aukštesnė kaip 1000 V įtampa yra už pastovių aptvarų, išskyrus darbus labai pavojingose patalpose.

4.18. Dirbant įtampos transformatorių grandinėje, kai reikia paduoti įtampą iš pašalinio srovės šaltinio, būtina išimti saugiklius iš aukštos ir žemos įtampos pusių ir atjungti antrinių apvijų automatus.

4.19. Elektromonteriui turinčiam  PK leidžiama  užrašyti prietaisų parodymus elektros įrenginiuose, kur aukštesnė kaip 1000 V įtampa yra už pastovių aptvarų.

4.20. Elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklius), prijungtus per matavimo transformatorius, aptarnauja (įrengia, išmontuoja, tikrina) du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal nurodymą, atjungus įtampą.

4.21. Trifazius elektros energijos apskaitos prietaisus, prijungtus per srovės transformatorius iki 1000 V, aptarnauja du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal pavedimą, atjungus įtampą.

4.22. Trifazius ir vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus, prijungtus tiesiogiai prie tinklo iki 1000 V, leidžiama aptarnauti vienam VK darbuotojui pagal instrukciją bei technologines kortas.

Vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus aptarnauja vienas PK darbuotojas, o labai pavojingose patalpose - du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal instrukciją, neatjungus įtampos, bet išjungus apkrovą.

Elektros energijos apskaitos grandinėms patikrinti leidžiama naudoti specialiai tam skirtus induktyvinės ar aktyvinės varžos įtaisus. Tikrinama pagal vietines instrukcijas arba technologines kortas.

4.23. Darbai 1,3 m ar didesniame aukštyje nuo perdenginio arba žemės paviršiaus priskiriami darbams, atliekamiems aukštyje. Atliekant šiuos darbus, turi būti naudojamos priemonės, apsaugančios dirbančiuosius nuo kritimo iš aukščio.

4.24. Darbai, atliekami aukščiau kaip 5 m nuo grunto, perdenginio, pastolių bei grindų paviršiaus, vadinami aukštalipių darbais, kai juos atliekant pagrindinė apsaugos priemonė yra apraišai (apsaugos diržai). Šiuos darbus leidžiama atlikti elektrotechnikos darbuotojui, kurio pažymėjime pagal medicinos pažymą (sveikatos pasą) yra atitinkamas įrašas, leidžiantis dirbti aukštalipio darbus. Aukštalipys turi būti specialiai mokytas ir turėti atitinkamą pažymėjimą. Darbams vadovauja aukštalipių darbų vadovas, turintis specialų pažymėjimą.

4.25. Dirbant aukščiau kaip 1,3 m nuo grunto ar perdenginio paviršiaus, būtina darbo aikštelę aptverti. Jeigu aptverti negalima ar netikslinga, būtina naudoti asmenines apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemones (toliau - AAP).

4.26. AAP, saugančios nuo kritimo iš aukščio, privalo turėti apjuosiančius kūną diržus. Jos turi būti sukomplektuotos taip, kad nustatytomis naudojimo sąlygomis kritimo aukštis būtų kiek galima mažesnis.

AAP turi būti parinktas taip, kad sustabdžius kritimą žmogus išliktų tinkamoje padėtyje ir reikalui esant galėtų laukti pagalbos.

4.27. Dirbant ant konstrukcijų, po kuriomis yra srovinės dalys, turinčios įtampą, remonto įtaisai ir įrankiai turi būti pririšti, kad negalėtų nukristi.

4.28. Medžiagos, įrankiai ir detalės į aukštį paduodamos lanksčia izoliacinės medžiagos virve.

4.29. Aptarnauti apšvietimo armatūrą, pritvirtintą prie gamybinių patalpų lubų, nuo tiltinio krano vežimėlio turi ne mažiau kaip du darbuotojai (VK darbų vykdytojas ir PK brigados narys),vadovaujant aukštalipių darbų vadovui.

5.ELEKTROMONTERIO VEIKSMAI AVARINIAIS ATVEJAIS.

5.1. Susidarius avarinei situacijai ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apie įvykį reikia pranešti darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Jeigu reikalinga skubi medicininė pagalba skambinti telefonu 112, suteikti neatidėliotiną pirmąją pagalbą. Išjungti įrengimus galinčius kelti pavojų. Organizuoti žmonių išėjimą iš pavojingos zonos. Jeigu pažeistos konstrukcijos saugotis, kad jos neužkristų.

5.2. Pastebėjus gaisro židinį, dūmus arba pajutus degėsių kvapą, nedelsiant išjungti įrengimus, ventilaciją, iškviesti ugniagesius telefonu 112 imtis priemonių gaisrui užgesinti. Imtis gaisro gesinimo veiksmų pagal priešgaisrinės saugos instrukciją, naudojant pirmines gaisro gesinimo priemones.

5.5. Kai darbuotojas yra vekiamas elektros srovės, būtina:

-        nukentėjusįjį atitraukti nuo laidų ar įrengimų, kuriais teka srovė, arba atjungti įrengimą. Atitraukiant nukentėjusįjį nuo laidų reikia mūvėti dielektrines pirštines, jeigu jų neturi – apsivynioti rankas sausu audiniu, užsitrauktiant plaštakos sauso švarko rankovę ar panašiai: naudoti sausą lazdą, lentą ar kokį kitą daiktą, nepraleidžiantį elektros srovės, taip pat nukentėjusįjį galima atitraukti už jo drabužių jei jie sausi ir neprigludę prie nukentėjusiojo kūno. Draudžiama liestis prie plikų nukentėjusiojo kūno dalių. Rekomenduojama nukentėjusįjį atitraukti viena ranka. Jeigu šiais būdais negalima atitraukti nukentėjusiojo nuo laidų, reikia laidus perkirsti kirviu, kurio kotas sausas;

-        atitraukus nukentėjusįjį nuo srovinių dalių, turintį sąmonę nukentėjusįjį reikia paguldyti patogioje padėtyje ir laukti, kol atvyks gydytojas;

-        jeigu nukentėjusysis be sąmonės, tačiau plaučių ir širdies veikla nesutrikusi, būtina jį paguldyti patogiai, atsegti drabužius, duoti pauostyti amonio chlorido spirito. Kad aplinkui būtų kuo grynesnis oras – neleisti šalia būriuotis pašaliniams asmenims;

-        sutrikus kvėpavimui ir širdies ritmui, būtina daryti dirbtiną kvėpavimą burna į burną, ir širdies masažą.

6.ELEKTROMONTERIO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ.

6.1. Atlikus darbus, darbų užbaigimą įforminus (jei buvo dirbta pagal nurodymą), darbo vieta sutvarkoma šiuo nuoseklumu:

6.1.1. išvedami žmonės (brigada);

6.1.2. atjungiami kilnojamojo įžemiklio galai nuo elektros įrenginio srovinių dalių;

6.1.3. nukabinamas ženklas „ĮŽEMINTA“;

6.1.4. atjungiamas kilnojamojo įžemiklio galas nuo „žemės“;

6.1.5. nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai;

6.1.6. nuimami darbo vietos ir pavojingų zonų ribų aptvėrimai;

6.1.7. ženklai „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ įtampos išjungimo ir atjungimo vietose paliekami tol, kol nustatyta tvarka nebus įformintas visiškas darbų užbaigimas nurodyme arba pavedimų žurnale.

6.2. Uždengti, uždaryti paskirstymo spintų duris ir atviras elektros įrangos dalis.

6.3. Patikrinti ar nepalikti darbo vietoje gaisrą sukeliantys pavojai.

6.4. Sutvarkyti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingas atliekas, šiukšles.

6.5. Padėti į nustatytą vietą elektrinius įrankius, prietaisus, apsaugines priemones, darbo drabužius.

6.6. Operatyviniame žurnale įrašyti apie elektros tiekimo schemos pakeitimus, apie atliktus ar nebaigtus darbus. 

6.7. Apie darbo metu pastebėtus trūkumus pranešti padalinio vadovui.

6.8. Įjungti elektros įrenginį leidžia budintysis, kurio žiniai ar valdymui yra priskirti elektros įrenginiai, arba išdavęs nurodymą asmuo, įrenginio įjungimą nusakęs nurodymo skiltyje „Kiti nurodymai“. Ženklus „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“ leidžiama nukabinti tik asmeniui, kurio pavardė įrašyta ženklo lentelėje, arba jį pakeitusiam.

6.9. Nurodymas ar pavedimas nustoja galioti:

-        kai pasibaigia galiojimo laikas;

-        kai pasikeičia darbų vykdymo sąlygos, išskyrus derinimo darbus;

-        kai į valdymo grandines reikia įjungti įtampą, paduoti orą į pavarą ir jungtuvą;

-        kai pakeičiamas darbų vykdytojas.

6.10. Baigus darbą vykdytą techninės priežiūros tvarka, pranešti budinčiajam.

Instruktavimas saugiai dirbti

Trumpiausias instruktavimas saugiai dirbti gali būti: saugok pats save ir Dievas tave saugos. Jis tinka visur.
Esant darbo santykiams tokio instruktavimo turinio nepakanka. Teisės aktais [1, 2] numatyta sudarant darbo sutartį vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinį instruktavimą, o leidžiant dirbti - darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje. Instruktavimo faktai įforminami darbuotojų parašais instruktavimų registravimo žurnaluose. Panašūs reikalavimai nustatyti ir priešgaisrinės saugos srityje [3, 4].

INSTRUKTAVIMO PROBLEMOS

Tūlas darbdavys, jį atstovaujantis įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo (toliau - padalinio vadovas) mąsto, kad minimi instruktavimai tik trukdo dirbti, jiems veltui gaištamas laikas. Todėl, siekiant naudos, įvadinis ir pirminis darbo vietoje instruktavimai vykdomi tik paduodant žmogui paskaityti aibę instrukcijų ir nieko neaiškinant. Vietoje periodinio, papildomo, tikslinio instruktavimų vykdymo padalinio vadovas, niekaip neinstruktavęs, liepia pavaldiems darbuotojams pasirašyti instruktavimų registravimo žurnale, arba siunčia niekaip neatsakingą pasiuntinį surinkti parašus tame žurnale. Formaliu požiūriu tokia (ne-)tvarka lyg tai pasiteisina - įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ar susirgus profesine liga darbdavys ir vadovai tikisi išvengti atsakomybės dėl netinkamo instruktavimo. Tačiau egzistuoja keli aspektai, kurie gali turėti įtakos tiek darbuotojų motyvacijai, tiek darbdavio ir vadovų atsakomybei.

PSICHOLOGINIS SOCIALINIS ASPEKTAS

Žinoma, kad darbuotojų motyvacija tinkamai ir kūrybingai veikti darbdavio ir savo naudai priklauso ir nuo darbdavio požiūrio į darbuotojų reikmes. Viena svarbiausių žmogaus reikmių yra sauga. Jei vadovai neinstruktavę siūlo patys, arba per pasiuntinį darbuotojams pasirašyti instruktavimų registravimo žurnale, darbuotojai suvokia, kad jų saugumu darbdavys nesirūpina. Šis suvokimas gali būti pasąmonėje, jis veikia į darbuotojų savijautą, formuoja darbo aplinkos pavojaus baimę. Sąmoningas suvokimas veikia taip pat, tačiau sukelia socialinę priešpriešą vadovams ir darbdaviui, menkina motyvaciją veikti darbdavio naudai, stiprina motyvaciją veikti savo naudai. Be to sumenksta vadovų autoritetas. Darbuotojai pagrįstai gali galvoti, kad vadovai neturi pakankamos kvalifikacijos aiškinti saugos reikalavimus.

TEISINIS ASPEKTAS

Darbuotojai gali (ir privalo) pasakyti tiesą apklausiami liudytojais byloje, jei dėl nelaimingo atsitikimo, profesinės ligos pasekmių tokia būtų keliama. Liudytojų parodymais būtų įrodyta, kad instruktavimas, pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, buvo nevykdomas, tik neteisėtai įforminamas. Taip būtų įrodytas darbdavio ir/arba vadovų nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas [5]. Darbdaviui ir/arba vadovams gresia baudžiamoji ir civilinė atsakomybė.

Informacijos šaltiniai:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ĮSTATYMAS Nr. IX-1672. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2003-07-16 Nr.70-3170.
2. Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo [Priedai: 2-7]. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija. 2005-04-20 įsakymas Nr.1-107. Valstybės žinios: 2005-04-26 Nr.53-1817.
3. Priešgaisrinės saugos ĮSTATYMAS Nr. IX-1225. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2002-12-24 Nr.123-5518
4. Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios. PAKEISTAS. Priėmė: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 2005-02-18 įsakymas Nr. 64. Įsigaliojo 2005-03-01. Valstybės žinios: 2005-02-24 Nr.26-852; 2005-10-27 Nr.127 (atitaisymas).
5. Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo ĮSTATYMAS Nr. VIII-1968. Baudžiamasis KODEKSAS. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2000-10-25, Nr.89-2741

Jei nelaimingas atsitikimas darbe lengvas

MAŽAI ŽINOMA BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS NORMA

Įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe. Jį tiria darbdavį atstovaujančio asmens (įmonės vadovo) skiriama komisija. Tyrimo darbe reiktų dalyvauti nukentėjusiam arba jo atstovui (atstovu reiktų rinktis darbuotojų saugos ir sveikatos srities specialistą). Kad užsitikrinti dalyvavimą, reikia raštu to pareikalauti iš anksto, nes pagal Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus (Patvirt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutrimu Nr. 1118) (toliau - Nuostatai) įpareigojimas pakviesti nenumatytas. Rašyti prašymą įmonės vadovui: „Prašau pranešti iš anksto apie nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos darbo laiką ir vietą, užtikrinti galimybę patekti į komisijos darbo patalpą, kartu su komisija apžiūrėti įrenginius ir patalpas, skaityi techninius, technologinius ir tvarkomuosius dokumentus susijusius su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis. Taip pat skaityti dokumentus, komisijos pateikiamus nelaimingo asitikimo „tyrimo medžiaga“. Leisti užsirašyti visų išvardintų dokumentų duomenis, tam sudaryti tinkamas darbo sąlygas". Prašymą įforminti dviem egzemplioriais, vieną pateikti įregistruoti įmonės raštinėje ir ant antro egzemplioriaus priėmęs darbuotojas turi užrašyti "Gauta", registravimo numerį, datą. Galima prašymą pateikti elektroniniu paštu su elektroniniu parašu, arba paštu, registruotu laišku, tik laiškas gali nespėti iki komisijos darbo pradžios.

Jei bus nustatyta, kad darbuotojas nukentėjo dėl įmonės vadovo ir/arba kito darbdavio įgalioto asmens (nukentėjusio darbuotojo padalinio vadovo, skyrusio darbo užduotį) nusikalstamo nerūpestingumo, vadovų atsakomybė pagal LR baudžiamąjį kodeksą (LR BK) 139 str. numatyta, jei nukentėjęs pateiks skundą, ar jo atstovas - pareiškimą, ar prokuroras reikalavimą.

LR BK 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių,baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Bet apie lengvus nelaimingus atsitikimus, pagal Nuostatus, prokuratūrai nieks neįpareigotas pranešti. (Toks pranešimas būtinas sunkaus arba mirtino nelaimingo atsitikimo atveju).

Todėl nukentėjusiam darbuotojui teks pačiam kreiptis į prokurorą, arba teismą, kad įmonės vadovas ir/arba padalinio vadovas būtų tinkamai baudžiamas.

Ta pati tvarka galioja darbuotojui susirgus profesine liga.

MOTYVAI KREIPTIS Į PROKURORĄ ARBA TEISMĄ

Pats darbuotojas nusprendžia: siekti, kad vadovai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, ar ne.

Darbuotojas dažniau neišdrįs bylinėtis su vadovais. Vadovų veiksmai prieš ir po nelaimingo atsitikimo gali paskatinti darbuotoją nuspręsti "paieškoti teisybės":

• kai vadovai ima kaltinti darbuotoją vien už tai, kad jis gydymo įstaigoje pasakė, kad sveikatos pakenkimas įvyko darbe,
• kai vengia atlyginti žalą (gydymo išlaidos - turtinė žala, skausmas ir kiti sveikatos netekties sunkumai - neturtinė žala),
• kai imasi kitokių keršto akcijų,

Juk labai retai darbdavys geranoriškai atlygins padarytą žalą.

Bet tokia teisė yra tik tada, kai nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada nurodo, kad darbuotojas nukentėjo dėl vadovo nusikalstamo nerūpestingumo, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

O JEI KALTĖ VERČIAMA PAČIAM NUKENTĖJUSIAM?

Kai nelaimingo atsitikimo tyrimą pakreipia taip, kad pats nukentėjęs, atseit, pažeidė saugos reikalavimus, tai skatina nukentėjusį imtis teisinių priemonių, kad apsiginti ir išreikalauti tinkamo žalos atlyginimo.

Jei nelaimingas atsitikimas ištirtas neteisingai (o taip būna pakankamai dažnai) ir dėl to kaltinamas pats darbuotojas, pagal Nuostatus jis gali apskųsti tyrimo išvadas pareiškimu (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodoma, kad prašymu) Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 2 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo tyrimo akto surašymo. Pareiškimą valstybinė darbo inspekcija privalo išnagrinėti per 30 dienų (Taisyklėse nurodoma per 20 dienų)

Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas atlikti pakartotiną ar papildomą tyrimą turi būti vykdomas. Nepalankus nukentėjusiam darbuotojui valstybinės darbo inspekcijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Pakartotino ar papildomo tyrimo darbe reiktų dalyvauti nukentėjusiam arba jo atstovui ir užsitikrinti dalyvavimą, kaip jau nurodyta aukščiau - rašytu, registruotu prašymu.

Tarkim, kad pagaliau bus atliktas teisingas tyrimas ir nustatyta, kad dėl pažeidimų sąlygojusių aplinkybes sukėlusias nelaimingą atsitikimą atsakingu pripažintas vadovas, ar kitas asmuo. Tuomet einam į šio teksto pradžią ir sprendžiam dilemą:

• Bylinėtis ir išsikovoti žalos atlyginimą?
• Nuolankiai kentėti pažeminimą ir su metais vis stipriau atsiliepiančius sužalojimus?

ŽALOS ATLYGINIMAS

Žalos atlyginimo tvarką nustato LR Civilinis kodeksas. Civilinis ieškinys darbdaviui gali būti pareikštas keliant baudžiamąją bylą, arba baudžiamojo proceso metu. Jei įmonės ir/arba padalinio vadovas baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl pažeidimų sąlygojusių aplinkybes sukėlusias nelaimingą atsitikimą, tenkinama sąlyga vadovo civilinei atsakomybei (CK 6.248 str.), nes, atsižvelgiant į prievolės esmę - užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas - bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Civilinį ieškinį žalos atlyginimui nukentėjęs darbuotojas gali pareikšti darbdaviui ir nekeldamas baudžiamosios bylos. Teismas remdamasis nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu ir kita medžiaga gali spręsti apie vadovo (-ų) kaltę ir civilinę atsakomybę.

Civilinį ieškinį žalos atlyginimui verta teikti tuomet, kai privalomo darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų išmoka neviršija darbuotojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

SAUGOKITE PATYS SAVE IR DIEVAS JUS SAUGOS