Instruktavimas saugiai dirbti

Trumpiausias instruktavimas saugiai dirbti gali būti: saugok pats save ir Dievas tave saugos. Jis tinka visur.
Esant darbo santykiams tokio instruktavimo turinio nepakanka. Teisės aktais [1, 2] numatyta sudarant darbo sutartį vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinį instruktavimą, o leidžiant dirbti - darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje. Instruktavimo faktai įforminami darbuotojų parašais instruktavimų registravimo žurnaluose. Panašūs reikalavimai nustatyti ir priešgaisrinės saugos srityje [3, 4].

INSTRUKTAVIMO PROBLEMOS

Tūlas darbdavys, jį atstovaujantis įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo (toliau - padalinio vadovas) mąsto, kad minimi instruktavimai tik trukdo dirbti, jiems veltui gaištamas laikas. Todėl, siekiant naudos, įvadinis ir pirminis darbo vietoje instruktavimai vykdomi tik paduodant žmogui paskaityti aibę instrukcijų ir nieko neaiškinant. Vietoje periodinio, papildomo, tikslinio instruktavimų vykdymo padalinio vadovas, niekaip neinstruktavęs, liepia pavaldiems darbuotojams pasirašyti instruktavimų registravimo žurnale, arba siunčia niekaip neatsakingą pasiuntinį surinkti parašus tame žurnale. Formaliu požiūriu tokia (ne-)tvarka lyg tai pasiteisina - įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ar susirgus profesine liga darbdavys ir vadovai tikisi išvengti atsakomybės dėl netinkamo instruktavimo. Tačiau egzistuoja keli aspektai, kurie gali turėti įtakos tiek darbuotojų motyvacijai, tiek darbdavio ir vadovų atsakomybei.

PSICHOLOGINIS SOCIALINIS ASPEKTAS

Žinoma, kad darbuotojų motyvacija tinkamai ir kūrybingai veikti darbdavio ir savo naudai priklauso ir nuo darbdavio požiūrio į darbuotojų reikmes. Viena svarbiausių žmogaus reikmių yra sauga. Jei vadovai neinstruktavę siūlo patys, arba per pasiuntinį darbuotojams pasirašyti instruktavimų registravimo žurnale, darbuotojai suvokia, kad jų saugumu darbdavys nesirūpina. Šis suvokimas gali būti pasąmonėje, jis veikia į darbuotojų savijautą, formuoja darbo aplinkos pavojaus baimę. Sąmoningas suvokimas veikia taip pat, tačiau sukelia socialinę priešpriešą vadovams ir darbdaviui, menkina motyvaciją veikti darbdavio naudai, stiprina motyvaciją veikti savo naudai. Be to sumenksta vadovų autoritetas. Darbuotojai pagrįstai gali galvoti, kad vadovai neturi pakankamos kvalifikacijos aiškinti saugos reikalavimus.

TEISINIS ASPEKTAS

Darbuotojai gali (ir privalo) pasakyti tiesą apklausiami liudytojais byloje, jei dėl nelaimingo atsitikimo, profesinės ligos pasekmių tokia būtų keliama. Liudytojų parodymais būtų įrodyta, kad instruktavimas, pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, buvo nevykdomas, tik neteisėtai įforminamas. Taip būtų įrodytas darbdavio ir/arba vadovų nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas [5]. Darbdaviui ir/arba vadovams gresia baudžiamoji ir civilinė atsakomybė.

Informacijos šaltiniai:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ĮSTATYMAS Nr. IX-1672. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2003-07-16 Nr.70-3170.
2. Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo [Priedai: 2-7]. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija. 2005-04-20 įsakymas Nr.1-107. Valstybės žinios: 2005-04-26 Nr.53-1817.
3. Priešgaisrinės saugos ĮSTATYMAS Nr. IX-1225. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2002-12-24 Nr.123-5518
4. Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios. PAKEISTAS. Priėmė: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 2005-02-18 įsakymas Nr. 64. Įsigaliojo 2005-03-01. Valstybės žinios: 2005-02-24 Nr.26-852; 2005-10-27 Nr.127 (atitaisymas).
5. Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo ĮSTATYMAS Nr. VIII-1968. Baudžiamasis KODEKSAS. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2000-10-25, Nr.89-2741