Instruktavimas saugiai dirbti

Trumpiausias instruktavimas saugiai dirbti gali būti: saugok pats save ir Dievas tave saugos. Jis tinka visur.
Esant darbo santykiams tokio instruktavimo turinio nepakanka. Teisės aktais [1, 2] numatyta sudarant darbo sutartį vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinį instruktavimą, o leidžiant dirbti - darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje. Instruktavimo faktai įforminami darbuotojų parašais instruktavimų registravimo žurnaluose. Panašūs reikalavimai nustatyti ir priešgaisrinės saugos srityje [3, 4].

INSTRUKTAVIMO PROBLEMOS

Tūlas darbdavys, jį atstovaujantis įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo (toliau - padalinio vadovas) mąsto, kad minimi instruktavimai tik trukdo dirbti, jiems veltui gaištamas laikas. Todėl, siekiant naudos, įvadinis ir pirminis darbo vietoje instruktavimai vykdomi tik paduodant žmogui paskaityti aibę instrukcijų ir nieko neaiškinant. Vietoje periodinio, papildomo, tikslinio instruktavimų vykdymo padalinio vadovas, niekaip neinstruktavęs, liepia pavaldiems darbuotojams pasirašyti instruktavimų registravimo žurnale, arba siunčia niekaip neatsakingą pasiuntinį surinkti parašus tame žurnale. Formaliu požiūriu tokia (ne-)tvarka lyg tai pasiteisina - įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ar susirgus profesine liga darbdavys ir vadovai tikisi išvengti atsakomybės dėl netinkamo instruktavimo. Tačiau egzistuoja keli aspektai, kurie gali turėti įtakos tiek darbuotojų motyvacijai, tiek darbdavio ir vadovų atsakomybei.

PSICHOLOGINIS SOCIALINIS ASPEKTAS

Žinoma, kad darbuotojų motyvacija tinkamai ir kūrybingai veikti darbdavio ir savo naudai priklauso ir nuo darbdavio požiūrio į darbuotojų reikmes. Viena svarbiausių žmogaus reikmių yra sauga. Jei vadovai neinstruktavę siūlo patys, arba per pasiuntinį darbuotojams pasirašyti instruktavimų registravimo žurnale, darbuotojai suvokia, kad jų saugumu darbdavys nesirūpina. Šis suvokimas gali būti pasąmonėje, jis veikia į darbuotojų savijautą, formuoja darbo aplinkos pavojaus baimę. Sąmoningas suvokimas veikia taip pat, tačiau sukelia socialinę priešpriešą vadovams ir darbdaviui, menkina motyvaciją veikti darbdavio naudai, stiprina motyvaciją veikti savo naudai. Be to sumenksta vadovų autoritetas. Darbuotojai pagrįstai gali galvoti, kad vadovai neturi pakankamos kvalifikacijos aiškinti saugos reikalavimus.

TEISINIS ASPEKTAS

Darbuotojai gali (ir privalo) pasakyti tiesą apklausiami liudytojais byloje, jei dėl nelaimingo atsitikimo, profesinės ligos pasekmių tokia būtų keliama. Liudytojų parodymais būtų įrodyta, kad instruktavimas, pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, buvo nevykdomas, tik neteisėtai įforminamas. Taip būtų įrodytas darbdavio ir/arba vadovų nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas [5]. Darbdaviui ir/arba vadovams gresia baudžiamoji ir civilinė atsakomybė.

Informacijos šaltiniai:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ĮSTATYMAS Nr. IX-1672. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2003-07-16 Nr.70-3170.
2. Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo [Priedai: 2-7]. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija. 2005-04-20 įsakymas Nr.1-107. Valstybės žinios: 2005-04-26 Nr.53-1817.
3. Priešgaisrinės saugos ĮSTATYMAS Nr. IX-1225. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2002-12-24 Nr.123-5518
4. Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios. PAKEISTAS. Priėmė: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 2005-02-18 įsakymas Nr. 64. Įsigaliojo 2005-03-01. Valstybės žinios: 2005-02-24 Nr.26-852; 2005-10-27 Nr.127 (atitaisymas).
5. Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo ĮSTATYMAS Nr. VIII-1968. Baudžiamasis KODEKSAS. PAKEISTAS, [Aktuali redakcija]. Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2000-10-25, Nr.89-2741

Jei nelaimingas atsitikimas darbe lengvas

MAŽAI ŽINOMA BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS NORMA

Įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe. Jį tiria darbdavį atstovaujančio asmens (įmonės vadovo) skiriama komisija. Tyrimo darbe reiktų dalyvauti nukentėjusiam arba jo atstovui (atstovu reiktų rinktis darbuotojų saugos ir sveikatos srities specialistą). Kad užsitikrinti dalyvavimą, reikia raštu to pareikalauti iš anksto, nes pagal Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus (Patvirt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutrimu Nr. 1118) (toliau - Nuostatai) įpareigojimas pakviesti nenumatytas. Rašyti prašymą įmonės vadovui: „Prašau pranešti iš anksto apie nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos darbo laiką ir vietą, užtikrinti galimybę patekti į komisijos darbo patalpą, kartu su komisija apžiūrėti įrenginius ir patalpas, skaityi techninius, technologinius ir tvarkomuosius dokumentus susijusius su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis. Taip pat skaityti dokumentus, komisijos pateikiamus nelaimingo asitikimo „tyrimo medžiaga“. Leisti užsirašyti visų išvardintų dokumentų duomenis, tam sudaryti tinkamas darbo sąlygas". Prašymą įforminti dviem egzemplioriais, vieną pateikti įregistruoti įmonės raštinėje ir ant antro egzemplioriaus priėmęs darbuotojas turi užrašyti "Gauta", registravimo numerį, datą. Galima prašymą pateikti elektroniniu paštu su elektroniniu parašu, arba paštu, registruotu laišku, tik laiškas gali nespėti iki komisijos darbo pradžios.

Jei bus nustatyta, kad darbuotojas nukentėjo dėl įmonės vadovo ir/arba kito darbdavio įgalioto asmens (nukentėjusio darbuotojo padalinio vadovo, skyrusio darbo užduotį) nusikalstamo nerūpestingumo, vadovų atsakomybė pagal LR baudžiamąjį kodeksą (LR BK) 139 str. numatyta, jei nukentėjęs pateiks skundą, ar jo atstovas - pareiškimą, ar prokuroras reikalavimą.

LR BK 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių,baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Bet apie lengvus nelaimingus atsitikimus, pagal Nuostatus, prokuratūrai nieks neįpareigotas pranešti. (Toks pranešimas būtinas sunkaus arba mirtino nelaimingo atsitikimo atveju).

Todėl nukentėjusiam darbuotojui teks pačiam kreiptis į prokurorą, arba teismą, kad įmonės vadovas ir/arba padalinio vadovas būtų tinkamai baudžiamas.

Ta pati tvarka galioja darbuotojui susirgus profesine liga.

MOTYVAI KREIPTIS Į PROKURORĄ ARBA TEISMĄ

Pats darbuotojas nusprendžia: siekti, kad vadovai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, ar ne.

Darbuotojas dažniau neišdrįs bylinėtis su vadovais. Vadovų veiksmai prieš ir po nelaimingo atsitikimo gali paskatinti darbuotoją nuspręsti "paieškoti teisybės":

• kai vadovai ima kaltinti darbuotoją vien už tai, kad jis gydymo įstaigoje pasakė, kad sveikatos pakenkimas įvyko darbe,
• kai vengia atlyginti žalą (gydymo išlaidos - turtinė žala, skausmas ir kiti sveikatos netekties sunkumai - neturtinė žala),
• kai imasi kitokių keršto akcijų,

Juk labai retai darbdavys geranoriškai atlygins padarytą žalą.

Bet tokia teisė yra tik tada, kai nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada nurodo, kad darbuotojas nukentėjo dėl vadovo nusikalstamo nerūpestingumo, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

O JEI KALTĖ VERČIAMA PAČIAM NUKENTĖJUSIAM?

Kai nelaimingo atsitikimo tyrimą pakreipia taip, kad pats nukentėjęs, atseit, pažeidė saugos reikalavimus, tai skatina nukentėjusį imtis teisinių priemonių, kad apsiginti ir išreikalauti tinkamo žalos atlyginimo.

Jei nelaimingas atsitikimas ištirtas neteisingai (o taip būna pakankamai dažnai) ir dėl to kaltinamas pats darbuotojas, pagal Nuostatus jis gali apskųsti tyrimo išvadas pareiškimu (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodoma, kad prašymu) Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 2 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo tyrimo akto surašymo. Pareiškimą valstybinė darbo inspekcija privalo išnagrinėti per 30 dienų (Taisyklėse nurodoma per 20 dienų)

Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas atlikti pakartotiną ar papildomą tyrimą turi būti vykdomas. Nepalankus nukentėjusiam darbuotojui valstybinės darbo inspekcijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Pakartotino ar papildomo tyrimo darbe reiktų dalyvauti nukentėjusiam arba jo atstovui ir užsitikrinti dalyvavimą, kaip jau nurodyta aukščiau - rašytu, registruotu prašymu.

Tarkim, kad pagaliau bus atliktas teisingas tyrimas ir nustatyta, kad dėl pažeidimų sąlygojusių aplinkybes sukėlusias nelaimingą atsitikimą atsakingu pripažintas vadovas, ar kitas asmuo. Tuomet einam į šio teksto pradžią ir sprendžiam dilemą:

• Bylinėtis ir išsikovoti žalos atlyginimą?
• Nuolankiai kentėti pažeminimą ir su metais vis stipriau atsiliepiančius sužalojimus?

ŽALOS ATLYGINIMAS

Žalos atlyginimo tvarką nustato LR Civilinis kodeksas. Civilinis ieškinys darbdaviui gali būti pareikštas keliant baudžiamąją bylą, arba baudžiamojo proceso metu. Jei įmonės ir/arba padalinio vadovas baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl pažeidimų sąlygojusių aplinkybes sukėlusias nelaimingą atsitikimą, tenkinama sąlyga vadovo civilinei atsakomybei (CK 6.248 str.), nes, atsižvelgiant į prievolės esmę - užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas - bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Civilinį ieškinį žalos atlyginimui nukentėjęs darbuotojas gali pareikšti darbdaviui ir nekeldamas baudžiamosios bylos. Teismas remdamasis nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu ir kita medžiaga gali spręsti apie vadovo (-ų) kaltę ir civilinę atsakomybę.

Civilinį ieškinį žalos atlyginimui verta teikti tuomet, kai privalomo darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų išmoka neviršija darbuotojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

SAUGOKITE PATYS SAVE IR DIEVAS JUS SAUGOS